išsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimokėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimoku	išsimokėjau	išsimokėdavau	išsimokėsiu
tu	išsimoki	išsimokėjai	išsimokėdavai	išsimokėsi
jis, ji	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
mes	išsimokame, išsimokam	išsimokėjome, išsimokėjom	išsimokėdavome, išsimokėdavom	išsimokėsime, išsimokėsim
jūs	išsimokate, išsimokat	išsimokėjote, išsimokėjot	išsimokėdavote, išsimokėdavot	išsimokėsite, išsimokėsit
jie, jos	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimokėčiau		išsimokėtumėme, išsimokėtumėm, išsimokėtume
2 asm.	išsimokėtumei, išsimokėtum		išsimokėtumėte, išsimokėtumėt
3 asm.	išsimokėtų		išsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimokėkime, išsimokėkim
2 asm.	išsimokėki, išsimokėk		išsimokėkite, išsimokėkit
3 asm.	teišsimoka, teišsimokie		teišsimoka, teišsimokie

• žr. pagr. f. išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsimokąs, išsimokantis, išsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsimokėjęs, išsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsimokėdavęs, išsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsimokėsiąs, išsimokėsiantis, išsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsimokamas, išsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsimokėtas, išsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsimokėsimas, išsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsimokėtinas, išsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išsimokant, išsimokėjus, išsimokėdavus, išsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsimokėdamas, išsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: išsimokėte, išsimokėtinai.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-ti

išsimokėti

1. susimokėti už ką:
   • Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi.
2. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką:
   • Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą.
3. duoti pelno, naudos, apsimokėti:
   • Toks darbas neišsimóka.

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokėti: bendrai

neišsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsimokėti: Išvestiniai žodžiai

išsimokėjimas (lt) (vyr. g.) išsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

išsimokėtoja (lt) (mot. g.) neišsimokėti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

išsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtas	išsimokėti	išsimokėta	išsimokėtos	išsimokėta	-
kilm.	išsimokėto	išsimokėtų	išsimokėtos	išsimokėtų	-	-
naud.	išsimokėtam	išsimokėtiems	išsimokėtai	išsimokėtoms	-	-
gal.	išsimokėtą	išsimokėtus	išsimokėtą	išsimokėtas	-	-
įnag.	išsimokėtu	išsimokėtais	išsimokėta	išsimokėtomis	-	-
viet.	išsimokėtame	išsimokėtuose	išsimokėtoje	išsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtasis	išsimokėtieji	išsimokėtoji	išsimokėtosios	-	-
kilm.	išsimokėtojo	išsimokėtųjų	išsimokėtosios	išsimokėtųjų	-	-
naud.	išsimokėtajam	išsimokėtiesiems	išsimokėtajai	išsimokėtosioms	-	-
gal.	išsimokėtąjį	išsimokėtuosius	išsimokėtąją	išsimokėtąsias	-	-
įnag.	išsimokėtuoju	išsimokėtaisiais	išsimokėtąja	išsimokėtosiomis	-	-
viet.	išsimokėtajame	išsimokėtuosiuose	išsimokėtojoje	išsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-ti

išsimokėti

1. tas, kurį išsimokėjo

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---