išsimoka

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimoka (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimoku	išsimokėjau	išsimokėdavau	išsimokėsiu
tu	išsimoki	išsimokėjai	išsimokėdavai	išsimokėsi
jis, ji	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
mes	išsimokame, išsimokam	išsimokėjome, išsimokėjom	išsimokėdavome, išsimokėdavom	išsimokėsime, išsimokėsim
jūs	išsimokate, išsimokat	išsimokėjote, išsimokėjot	išsimokėdavote, išsimokėdavot	išsimokėsite, išsimokėsit
jie, jos	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimokėčiau		išsimokėtumėme, išsimokėtumėm, išsimokėtume
2 asm.	išsimokėtumei, išsimokėtum		išsimokėtumėte, išsimokėtumėt
3 asm.	išsimokėtų		išsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimokėkime, išsimokėkim
2 asm.	išsimokėki, išsimokėk		išsimokėkite, išsimokėkit
3 asm.	teišsimoka, teišsimokie		teišsimoka, teišsimokie

• žr. pagr. f. išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsimokąs, išsimokantis, išsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsimokėjęs, išsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsimokėdavęs, išsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsimokėsiąs, išsimokėsiantis, išsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsimokamas, išsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsimokėtas, išsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsimokėsimas, išsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsimokėtinas, išsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išsimokant, išsimokėjus, išsimokėdavus, išsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsimokėdamas, išsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: išsimokėte, išsimokėtinai.
• Skiemenys: iš-si-mo-ka

išsimoka

1. susimokėti už ką:
   • Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi.
2. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką:
   • Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą.
3. duoti pelno, naudos, apsimokėti:
   • Toks darbas neišsimóka.

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimoka: bendrai

neišsimoka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsimoka: Išvestiniai žodžiai

išsimokėjimas (lt) (vyr. g.) išsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

išsimokėtoja (lt) (mot. g.) neišsimokėti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsimoka: bendrai

---