susimokėti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- žr. pagr. f. susimokėti, susimoka, susimokėjo
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susimokąs, susimokantis, susimokanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susimokėjęs, susimokėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susimokėdavęs, susimokėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susimokėsiąs, susimokėsiantis, susimokėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susimokamas, susimokama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susimokėtas, susimokėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susimokėsimas, susimokėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: susimokėtinas, susimokėtina.
- taip pat žr. pdlv.: susimokant, susimokėjus, susimokėdavus, susimokėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: susimokėdamas, susimokėdama.
- taip pat žr. bdn.: susimokėte, susimokėtinai.
- Skiemenys: su-si-mo-kė-ti
- duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti:
- Reikia sumokė́ti tris šimtus.
- (prk.) netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo:
- Už laisvę susimokėjo nemažai.
Etimologija
[taisyti]<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
Antonimai
[taisyti] susimokėti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] susimokėti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] susimokėti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta.
- Skiemenys: su-si-mo-kė-ti
- tas, kurį susimokėjo
Etimologija
[taisyti]<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo