išsimokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimokėtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimoku	išsimokėjau	išsimokėdavau	išsimokėsiu
tu	išsimoki	išsimokėjai	išsimokėdavai	išsimokėsi
jis, ji	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
mes	išsimokame, išsimokam	išsimokėjome, išsimokėjom	išsimokėdavome, išsimokėdavom	išsimokėsime, išsimokėsim
jūs	išsimokate, išsimokat	išsimokėjote, išsimokėjot	išsimokėdavote, išsimokėdavot	išsimokėsite, išsimokėsit
jie, jos	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimokėčiau		išsimokėtumėme, išsimokėtumėm, išsimokėtume
2 asm.	išsimokėtumei, išsimokėtum		išsimokėtumėte, išsimokėtumėt
3 asm.	išsimokėtų		išsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimokėkime, išsimokėkim
2 asm.	išsimokėki, išsimokėk		išsimokėkite, išsimokėkit
3 asm.	teišsimoka, teišsimokie		teišsimoka, teišsimokie

• žr. pagr. f. išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-tų

išsimokėtų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

išsimokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtas	išsimokėti	išsimokėta	išsimokėtos	išsimokėta	-
kilm.	išsimokėto	išsimokėtų	išsimokėtos	išsimokėtų	-	-
naud.	išsimokėtam	išsimokėtiems	išsimokėtai	išsimokėtoms	-	-
gal.	išsimokėtą	išsimokėtus	išsimokėtą	išsimokėtas	-	-
įnag.	išsimokėtu	išsimokėtais	išsimokėta	išsimokėtomis	-	-
viet.	išsimokėtame	išsimokėtuose	išsimokėtoje	išsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtasis	išsimokėtieji	išsimokėtoji	išsimokėtosios	-	-
kilm.	išsimokėtojo	išsimokėtųjų	išsimokėtosios	išsimokėtųjų	-	-
naud.	išsimokėtajam	išsimokėtiesiems	išsimokėtajai	išsimokėtosioms	-	-
gal.	išsimokėtąjį	išsimokėtuosius	išsimokėtąją	išsimokėtąsias	-	-
įnag.	išsimokėtuoju	išsimokėtaisiais	išsimokėtąja	išsimokėtosiomis	-	-
viet.	išsimokėtajame	išsimokėtuosiuose	išsimokėtojoje	išsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-tų

išsimokėtų

1. tas, kurį išsimokėjo

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-mo-kė-tų

išsimokėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokėtų: bendrai

neišsimokėtų (lt)

Vertimai

  išsimokėtų: bendrai

---