išsimokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtas	išsimokėti	išsimokėta	išsimokėtos	išsimokėta	-
kilm.	išsimokėto	išsimokėtų	išsimokėtos	išsimokėtų	-	-
naud.	išsimokėtam	išsimokėtiems	išsimokėtai	išsimokėtoms	-	-
gal.	išsimokėtą	išsimokėtus	išsimokėtą	išsimokėtas	-	-
įnag.	išsimokėtu	išsimokėtais	išsimokėta	išsimokėtomis	-	-
viet.	išsimokėtame	išsimokėtuose	išsimokėtoje	išsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtasis	išsimokėtieji	išsimokėtoji	išsimokėtosios	-	-
kilm.	išsimokėtojo	išsimokėtųjų	išsimokėtosios	išsimokėtųjų	-	-
naud.	išsimokėtajam	išsimokėtiesiems	išsimokėtajai	išsimokėtosioms	-	-
gal.	išsimokėtąjį	išsimokėtuosius	išsimokėtąją	išsimokėtąsias	-	-
įnag.	išsimokėtuoju	išsimokėtaisiais	išsimokėtąja	išsimokėtosiomis	-	-
viet.	išsimokėtajame	išsimokėtuosiuose	išsimokėtojoje	išsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-tam

išsimokėtam

1. tas, kurį išsimokėjo

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---