išsimokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimokėkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimoku	išsimokėjau	išsimokėdavau	išsimokėsiu
tu	išsimoki	išsimokėjai	išsimokėdavai	išsimokėsi
jis, ji	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
mes	išsimokame, išsimokam	išsimokėjome, išsimokėjom	išsimokėdavome, išsimokėdavom	išsimokėsime, išsimokėsim
jūs	išsimokate, išsimokat	išsimokėjote, išsimokėjot	išsimokėdavote, išsimokėdavot	išsimokėsite, išsimokėsit
jie, jos	išsimoka	išsimokėjo	išsimokėdavo	išsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimokėčiau		išsimokėtumėme, išsimokėtumėm, išsimokėtume
2 asm.	išsimokėtumei, išsimokėtum		išsimokėtumėte, išsimokėtumėt
3 asm.	išsimokėtų		išsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimokėkime, išsimokėkim
2 asm.	išsimokėki, išsimokėk		išsimokėkite, išsimokėkit
3 asm.	teišsimoka, teišsimokie		teišsimoka, teišsimokie

• žr. pagr. f. išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-kim

išsimokėkim

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---