išsimokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėdavęs, mot. g. išsimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėdavęs	išsimokėdavę	išsimokėdavusi, išsimokėdavus	išsimokėdavusios	-	išsimokėdavę
kilm.	išsimokėdavusio	išsimokėdavusių	išsimokėdavusios	išsimokėdavusių	-	-
naud.	išsimokėdavusiam	išsimokėdavusiems	išsimokėdavusiai	išsimokėdavusioms	-	-
gal.	išsimokėdavusį	išsimokėdavusius	išsimokėdavusią	išsimokėdavusias	-	-
įnag.	išsimokėdavusiu	išsimokėdavusiais	išsimokėdavusia	išsimokėdavusiomis	-	-
viet.	išsimokėdavusiame	išsimokėdavusiuose	išsimokėdavusioje	išsimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėdavusysis	išsimokėdavusieji	išsimokėdavusioji	išsimokėdavusiosios	-	-
kilm.	išsimokėdavusiojo	išsimokėdavusiųjų	išsimokėdavusiosios	išsimokėdavusiųjų	-	-
naud.	išsimokėdavusiajam	išsimokėdavusiesiems	išsimokėdavusiajai	išsimokėdavusiosioms	-	-
gal.	išsimokėdavusįjį	išsimokėdavusiuosius	išsimokėdavusiąją	išsimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	išsimokėdavusiuoju	išsimokėdavusiaisiais	išsimokėdavusiąja	išsimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	išsimokėdavusiajame	išsimokėdavusiuosiuose	išsimokėdavusiojoje	išsimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsimokėdavusi.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-da-vęs

išsimokėdavęs

1. tas, kuris išsimokėdavo

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokėdavęs: bendrai

neišsimokėdavęs (lt)

Vertimai

  išsimokėdavęs: bendrai

---