įsimąstyti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- žr. pagr. f. įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsimąstąs, įsimąstantis, įsimąstanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsimąstęs, įsimąsčiusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsimąstydavęs, įsimąstydavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsimąstysiąs, įsimąstysiantis, įsimąstysianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsimąstomas, įsimąstoma.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsimąstytas, įsimąstyta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsimąstysimas, įsimąstysima.
- taip pat žr. reik. dlv.: įsimąstytinas, įsimąstytina.
- taip pat žr. pdlv.: įsimąstant, įsimąsčius, įsimąstydavus, įsimąstysiant.
- taip pat žr. psdlv.: įsimąstydamas, įsimąstydama.
- taip pat žr. bdn.: įsimąstyte, įsimąstytinai.
- Skiemenys: į-si-mąs-ty-ti
- įsigilinti mintimis
- susimąstyti, užsigalvoti
- Sėdi žmogus įsimą̃stęs, nemato, negirdi, kas aplinkui dedasi.
Etimologija
[taisyti]<= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė
Antonimai
[taisyti] įsimąstyti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] įsimąstyti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] įsimąstyti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstytas, mot. g. įsimąstyta.
- Skiemenys: į-si-mąs-ty-ti
- tas, kurį įsimąstė
Etimologija
[taisyti]<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė