suvagiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvagiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvagiantis, mot. g. suvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvagiąs, suvagiantis	suvagią, suvagiantys	suvagianti	suvagiančios	-	suvagią
kilm.	suvagiančio	suvagiančių	suvagiančios	suvagiančių	-	-
naud.	suvagiančiam	suvagiantiems, suvagiantiem	suvagiančiai	suvagiančioms, suvagiančiom	-	-
gal.	suvagiantį	suvagiančius	suvagiančią	suvagiančias	-	-
įnag.	suvagiančiu	suvagiančiais	suvagiančia	suvagiančiomis	-	-
viet.	suvagiančiame, suvagiančiam	suvagiančiuose, suvagiančiuos	suvagiančioje, suvagiančioj	suvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvagiantysis	suvagiantieji	suvagiančioji	suvagiančiosios	-	-
kilm.	suvagiančiojo	suvagiančiųjų	suvagiančiosios	suvagiančiųjų	-	-
naud.	suvagiančiajam	suvagiantiesiems	suvagiančiajai	suvagiančiosioms	-	-
gal.	suvagiantįjį	suvagiančiuosius	suvagiančiąją	suvagiančiąsias	-	-
įnag.	suvagiančiuoju	suvagiančiaisiais	suvagiančiąja	suvagiančiosiomis	-	-
viet.	suvagiančiajame	suvagiančiuosiuose	suvagiančiojoje	suvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. suvagianti.
• Skiemenys: su-va-gian-tis

suvagiantis

1. tas, kuris suvagia

Etimologija

<= suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    suvagiantis: bendrai

nesuvagiantis (lt)

Vertimai

  suvagiantis: bendrai

---