suvogusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvogusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvogęs, mot. g. suvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogęs	suvogę	suvogusi, suvogus	suvogusios	-	suvogę
kilm.	suvogusio	suvogusių	suvogusios	suvogusių	-	-
naud.	suvogusiam	suvogusiems	suvogusiai	suvogusioms	-	-
gal.	suvogusį	suvogusius	suvogusią	suvogusias	-	-
įnag.	suvogusiu	suvogusiais	suvogusia	suvogusiomis	-	-
viet.	suvogusiame	suvogusiuose	suvogusioje	suvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogusysis	suvogusieji	suvogusioji	suvogusiosios	-	-
kilm.	suvogusiojo	suvogusiųjų	suvogusiosios	suvogusiųjų	-	-
naud.	suvogusiajam	suvogusiesiems	suvogusiajai	suvogusiosioms	-	-
gal.	suvogusįjį	suvogusiuosius	suvogusiąją	suvogusiąsias	-	-
įnag.	suvogusiuoju	suvogusiaisiais	suvogusiąja	suvogusiosiomis	-	-
viet.	suvogusiajame	suvogusiuosiuose	suvogusiojoje	suvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvogęs.
• Skiemenys: su-vo-gu-si

suvogusi

1. ta, kuri suvogė

Etimologija

<= suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    suvogusi: bendrai

nesuvogusi (lt)

Vertimai

  suvogusi: bendrai

---