susivoktuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivoktuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivoktas, mot. g. susivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktas	susivokti	susivokta	susivoktos	susivokta	-
kilm.	susivokto	susivoktų	susivoktos	susivoktų	-	-
naud.	susivoktam	susivoktiems	susivoktai	susivoktoms	-	-
gal.	susivoktą	susivoktus	susivoktą	susivoktas	-	-
įnag.	susivoktu	susivoktais	susivokta	susivoktomis	-	-
viet.	susivoktame	susivoktuose	susivoktoje	susivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktasis	susivoktieji	susivoktoji	susivoktosios	-	-
kilm.	susivoktojo	susivoktųjų	susivoktosios	susivoktųjų	-	-
naud.	susivoktajam	susivoktiesiems	susivoktajai	susivoktosioms	-	-
gal.	susivoktąjį	susivoktuosius	susivoktąją	susivoktąsias	-	-
įnag.	susivoktuoju	susivoktaisiais	susivoktąja	susivoktosiomis	-	-
viet.	susivoktajame	susivoktuosiuose	susivoktojoje	susivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoktas, mot. g. susivokta.
• Skiemenys: su-si-vok-tuo-ju

susivoktuoju

1. tas, kurį susivokė

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---