susivogtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivogtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivogtas, mot. g. susivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtas	susivogti	susivogta	susivogtos	susivogta	-
kilm.	susivogto	susivogtų	susivogtos	susivogtų	-	-
naud.	susivogtam	susivogtiems	susivogtai	susivogtoms	-	-
gal.	susivogtą	susivogtus	susivogtą	susivogtas	-	-
įnag.	susivogtu	susivogtais	susivogta	susivogtomis	-	-
viet.	susivogtame	susivogtuose	susivogtoje	susivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtasis	susivogtieji	susivogtoji	susivogtosios	-	-
kilm.	susivogtojo	susivogtųjų	susivogtosios	susivogtųjų	-	-
naud.	susivogtajam	susivogtiesiems	susivogtajai	susivogtosioms	-	-
gal.	susivogtąjį	susivogtuosius	susivogtąją	susivogtąsias	-	-
įnag.	susivogtuoju	susivogtaisiais	susivogtąja	susivogtosiomis	-	-
viet.	susivogtajame	susivogtuosiuose	susivogtojoje	susivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivogtas, mot. g. susivogta.
• Skiemenys: su-si-vog-tų-jų

susivogtųjų

1. tas, kurį susivogė

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---