pakilti

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Jump to navigation Jump to search

Flag of Lithuania.svg Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

pakilti

  1. užlipti kur aukštai:
    • Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną.
  2. pasikelti aukštyn:
    • Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga.
  3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus:
    • Svečias netrukus pakilo ir išsidangino.
  4. (prk.) patekėti (apie saulę, mėnulį):
    • Saulutė pakìlo, kai buvom prie Rusnės.
  5. pradėti judėti prieš ką, sukilti:
    • Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin.
  6. staiga pradėtiveikti:
    • Mes pakilome šviesą platinti.
  7. pasirengti kur:
    • Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia.
  8. išsidanginti, išsigabenti:
    • Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams.
  9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę):
    • Pakilus upė raitosi vaga.
  10. pasidaryti garbingesniam:
    • Marius pakilo dėl savo narsybės kovose.
  11. padidėti, pastiprėti:
    • Naktį šaltis žymiai pakilo.
  12. pabrangti:
    • Pakìlo arkliai, o mes to pokylio nežinojom.
  13. pagerėti:
    • Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė.
  14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
    • Pyragai par daug pakils.
  15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę):
    • Padėk tą pieną ant kuknės, ans pakìls.
  16. ištinti:
    • Tau kairysis žandas pakìlęs.
  17. atsirasti, prasidėti:
    • Pakilo bildesys, klegesys.
  18. paaugti:
    • Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas.
  19. prasigyventi, praturtėti:
    • Pakilo jie su krautuve.
  20. užpykti:
    • Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų.
  21. pasidaryti aukštesnio tono:
    • Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo.
  22. geisti patino (apie gyvulius):
    • Kumelė pakìlus į kumelį.

Etimologija[taisyti]

<= pa- + kilti, kyla, kilo


Sinonimai[taisyti]

Antonimai[taisyti]

Išvestiniai žodžiai[taisyti]

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

Vertimai[taisyti]



Dalyvis[taisyti]

pakilti

  1. tas, kurį pakilo

Etimologija[taisyti]

<= pakilti, pakyla, pakilo <= pa- + kilti, kyla, kilo