pakilo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pakilo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pakilti, pakyla, pakilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pakylu	pakilau	pakildavau	pakilsiu
tu	pakyli	pakilai	pakildavai	pakilsi
jis, ji	pakyla	pakilo	pakildavo	pakils
mes	pakylame, pakylam	pakilome, pakilom	pakildavome, pakildavom	pakilsime, pakilsim
jūs	pakylate, pakylat	pakilote, pakilot	pakildavote, pakildavot	pakilsite, pakilsit
jie, jos	pakyla	pakilo	pakildavo	pakils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pakilčiau		pakiltumėme, pakiltumėm, pakiltume
2 asm.	pakiltumei, pakiltum		pakiltumėte, pakiltumėt
3 asm.	pakiltų		pakiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pakilkime, pakilkim
2 asm.	pakilki, pakilk		pakilkite, pakilkit
3 asm.	tepakyla, tepakylie		tepakyla, tepakylie

• žr. pagr. f. pakilti, pakyla, pakilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pakyląs, pakylantis, pakylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pakilęs, pakilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pakildavęs, pakildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pakilsiąs, pakilsiantis, pakilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pakylamas, pakylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pakiltas, pakilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pakilsimas, pakilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pakiltinas, pakiltina.
• taip pat žr. pdlv.: pakylant, pakilus, pakildavus, pakilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pakildamas, pakildama.
• taip pat žr. bdn.: pakilte, pakiltinai.
• Skiemenys: pa-ki-lo

pakilo

1. užlipti kur aukštai:
   • Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną.
2. pasikelti aukštyn:
   • Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus:
   • Svečias netrukus pakilo ir išsidangino.
4. (prk.) patekėti (apie saulę, mėnulį):
   • Saulutė pakìlo, kai buvom prie Rusnės.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti:
   • Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin.
6. staiga pradėti ką veikti:
   • Mes pakilome šviesą platinti.
7. pasirengti kur:
   • Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia.
8. išsidanginti, išsigabenti:
   • Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę):
   • Pakilus upė raitosi vaga.
10. pasidaryti garbingesniam:
    • Marius pakilo dėl savo narsybės kovose.
11. padidėti, pastiprėti:
    • Naktį šaltis žymiai pakilo.
12. pabrangti:
    • Pakìlo arkliai, o mes to pokylio nežinojom.
13. pagerėti:
    • Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
    • Pyragai par daug pakils.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę):
    • Padėk tą pieną ant kuknės, ans pakìls.
16. ištinti:
    • Tau kairysis žandas pakìlęs.
17. atsirasti, prasidėti:
    • Pakilo bildesys, klegesys.
18. paaugti:
    • Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas.
19. prasigyventi, praturtėti:
    • Pakilo jie su krautuve.
20. užpykti:
    • Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų.
21. pasidaryti aukštesnio tono:
    • Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo.
22. geisti patino (apie gyvulius):
    • Kumelė pakìlus į kumelį.

Etimologija

<= pa- + kilti, kyla, kilo

Sinonimai

    pakilo: bendrai

pasikelti (lt) iškilti (lt)

pakopti (lt) atsiplėšti (lt) (prk.)

Antonimai

    pakilo: bendrai

nepakilo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pakilo: Išvestiniai žodžiai

nepakilti (lt) (neig. )

pakilimas (lt) (vyr. g.)

Išraiškos arba posakiai

    pakilo: Išraiškos arba posakiai

popieriai pakilo (lt) (reikalai pagerėjo)

Vertimai

  pakilo: bendrai

---