sukilti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sukyląs, sukylantis, sukylanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sukilęs, sukilusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sukildavęs, sukildavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sukilsiąs, sukilsiantis, sukilsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sukylamas, sukylama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sukiltas, sukilta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sukilsimas, sukilsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: sukiltinas, sukiltina.
- taip pat žr. pdlv.: sukylant, sukilus, sukildavus, sukilsiant.
- taip pat žr. psdlv.: sukildamas, sukildama.
- taip pat žr. bdn.: sukilte, sukiltinai.
- Skiemenys: su-kil-ti
- visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti:
- Vienu sykiu sukilo nuo stalo.
- imtis aktyviai veikti (prieš ką):
- Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę.
- sukrusti, sujusti ką veikti:
- Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti.
- visiems atgyti, pradėti judėti:
- Ant to balso sukìlo visas dvaras.
- imti augti:
- Po šito lietaus sukilo bulvės.
- įsibanguoti:
- Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai.
- pakilti, prasidėti:
- Vėtra sukyla.
- atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną):
- Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas.
Etimologija
[taisyti]
Antonimai
[taisyti]Išvestiniai žodžiai
[taisyti]Vertimai
[taisyti] sukilti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- tas, kurį sukilo
Etimologija
[taisyti]<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo