Pereiti prie turinio

sukilti

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Veiksmažodis

[taisyti]

sukilti

  1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti:
    • Vienu sykiu sukilo nuo stalo.
  2. imtis aktyviai veikti (prieš ką):
    • Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę.
  3. sukrusti, sujustiveikti:
    • Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti.
  4. visiems atgyti, pradėti judėti:
    • Ant to balso sukìlo visas dvaras.
  5. imti augti:
    • Po šito lietaus sukilo bulvės.
  6. įsibanguoti:
    • Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai.
  7. pakilti, prasidėti:
    • Vėtra sukyla.
  8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną):
    • Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas.

Etimologija

[taisyti]

<= su- + kilti, kyla, kilo


Antonimai

[taisyti]

Išvestiniai žodžiai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]



Dalyvis

[taisyti]

sukilti

  1. tas, kurį sukilo

Etimologija

[taisyti]

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo