kyla

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kyla (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kilti, kyla, kilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	kylu	kilau	kildavau	kilsiu
tu	kyli	kilai	kildavai	kilsi
jis, ji	kyla	kilo	kildavo	kils
mes	kylame, kylam	kilome, kilom	kildavome, kildavom	kilsime, kilsim
jūs	kylate, kylat	kilote, kilot	kildavote, kildavot	kilsite, kilsit
jie, jos	kyla	kilo	kildavo	kils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kilčiau		kiltumėme, kiltumėm, kiltume
2 asm.	kiltumei, kiltum		kiltumėte, kiltumėt
3 asm.	kiltų		kiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kilkime, kilkim
2 asm.	kilki, kilk		kilkite, kilkit
3 asm.	tekyla, tekylie		tekyla, tekylie

• žr. pagr. f. kilti, kyla, kilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: kyląs, kylantis, kylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: kilęs, kilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: kildavęs, kildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: kilsiąs, kilsiantis, kilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: kylamas, kylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: kiltas, kilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: kilsimas, kilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: kiltinas, kiltina.
• taip pat žr. pdlv.: kylant, kilus, kildavus, kilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: kildamas, kildama.
• taip pat žr. bdn.: kilte, kiltinai.
• Skiemenys: ky-la

kyla

1. keltis aukštyn:
   • Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus:
   • Visi kyla anksti, reik kelti ir man.
3. keltis iš mirusiųjų:
   • Kukuoja gegelė žalioje girelėje, nesikelia matušė, mūsų senoji.
4. (prk.) pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką:
   • Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija.
5. eiti, vykti:
   • Laikas kilti namo.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus):
   • Prie pat miško kilo nauja sodyba.
7. didėti, stiprėti:
   • Žmonių susipratimas kils.
8. brangėti:
   • Paskui kils turgus, tai papelnysim.
9. klestėti, tarpti:
   • Kasmet kyla žmonių kultūra ir gerovė.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą):
    • Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti.
11. pradėti rastis, prasidėti:
    • Kilo ginčas, triukšmas.
12. paeiti (iš ko), gimti:
    • Jis iš aukštos giminės kìlęs.
13. pradėti augti:
    • Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos:
    • Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti.
15. geisti patino (apie gyvulius):
    • Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi.
16. rodytis (vaizduotėje):
    • Prieš akis kyla kaimas gimtinis.

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Sinonimai

    kyla: bendrai

prasidėti (lt)

vykti (lt)

Antonimai

    kyla: bendrai

nekyla (lt)

Išvestiniai žodžiai

    kyla: Išvestiniai žodžiai

atkilti (lt) iškilti (lt) išsikilti (lt) (sangrž.) kilimas (lt) (vyr. g.) nekilti (lt) (neig. ) nukilti (lt) pakilti (lt)

parkilti (lt) perkilti (lt) prakilti (lt) prikilti (lt) sukilti (lt) užkilti (lt) įkilti (lt)

Vertimai

  kyla: bendrai

---