pakiltam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pakiltam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pakiltas, mot. g. pakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pakiltas	pakilti	pakilta	pakiltos	pakilta	-
kilm.	pakilto	pakiltų	pakiltos	pakiltų	-	-
naud.	pakiltam	pakiltiems	pakiltai	pakiltoms	-	-
gal.	pakiltą	pakiltus	pakiltą	pakiltas	-	-
įnag.	pakiltu	pakiltais	pakilta	pakiltomis	-	-
viet.	pakiltame	pakiltuose	pakiltoje	pakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pakiltasis	pakiltieji	pakiltoji	pakiltosios	-	-
kilm.	pakiltojo	pakiltųjų	pakiltosios	pakiltųjų	-	-
naud.	pakiltajam	pakiltiesiems	pakiltajai	pakiltosioms	-	-
gal.	pakiltąjį	pakiltuosius	pakiltąją	pakiltąsias	-	-
įnag.	pakiltuoju	pakiltaisiais	pakiltąja	pakiltosiomis	-	-
viet.	pakiltajame	pakiltuosiuose	pakiltojoje	pakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pakiltas, mot. g. pakilta.
• Skiemenys: pa-kil-tam

pakiltam

1. tas, kurį pakilo

Etimologija

<= pakilti, pakyla, pakilo <= pa- + kilti, kyla, kilo

---