iškilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

iškilti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: iškilti, iškyla, iškilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	iškylu	iškilau	iškildavau	iškilsiu
tu	iškyli	iškilai	iškildavai	iškilsi
jis, ji	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
mes	iškylame, iškylam	iškilome, iškilom	iškildavome, iškildavom	iškilsime, iškilsim
jūs	iškylate, iškylat	iškilote, iškilot	iškildavote, iškildavot	iškilsite, iškilsit
jie, jos	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	iškilčiau		iškiltumėme, iškiltumėm, iškiltume
2 asm.	iškiltumei, iškiltum		iškiltumėte, iškiltumėt
3 asm.	iškiltų		iškiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		iškilkime, iškilkim
2 asm.	iškilki, iškilk		iškilkite, iškilkit
3 asm.	teiškyla, teiškylie		teiškyla, teiškylie

• žr. pagr. f. iškilti, iškyla, iškilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: iškyląs, iškylantis, iškylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: iškilęs, iškilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: iškildavęs, iškildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: iškilsiąs, iškilsiantis, iškilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: iškylamas, iškylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: iškiltas, iškilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: iškilsimas, iškilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: iškiltinas, iškiltina.
• taip pat žr. pdlv.: iškylant, iškilus, iškildavus, iškilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: iškildamas, iškildama.
• taip pat žr. bdn.: iškilte, iškiltinai.
• Skiemenys: iš-kil-ti

iškilti

1. pakilti (aukštyn):
   • Jau saulė iškilo, laikas prie darbo.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti:
   • Kalnai iš jūros iškilo.
3. atsirasti, prasidėti:
   • Buvo iškyląs lytus, o nelijo.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
   • Pyragai iškìlo, metas jau kepti.
5. išaugti; aukštam pasidaryti:
   • Jau mūrai iškilo aukštyn.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu:
   • Iškìlo daug naujų žmonių.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam):
   • Jis iškilo į valstiečius pirmūnus.
8. išeiti, išvykti, išsikelti:
   • Nu o kur jau dabar iškyli?
9. griebtis; ištikti:
   • Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais.
10. pasirodyti (vaizduotėje):
    • Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas.

Etimologija

<= iš- + kilti, kyla, kilo

Sinonimai

    iškilti: bendrai

išvykti (lt) išgarsėti (lt)

pasirodyti (lt)

Antonimai

    iškilti: bendrai

neiškilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    iškilti: Išvestiniai žodžiai

iškilimas (lt) (vyr. g.)

neiškilti (lt) (neig. )

Išraiškos arba posakiai

    iškilti: Išraiškos arba posakiai

aikštėn iškilti (lt) (pasidaryti aiškiam)

oras iškilo (lt) (ėmė pustyti)

Vertimai

  iškilti: bendrai

---

Dalyvis

iškilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltas	iškilti	iškilta	iškiltos	iškilta	-
kilm.	iškilto	iškiltų	iškiltos	iškiltų	-	-
naud.	iškiltam	iškiltiems	iškiltai	iškiltoms	-	-
gal.	iškiltą	iškiltus	iškiltą	iškiltas	-	-
įnag.	iškiltu	iškiltais	iškilta	iškiltomis	-	-
viet.	iškiltame	iškiltuose	iškiltoje	iškiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltasis	iškiltieji	iškiltoji	iškiltosios	-	-
kilm.	iškiltojo	iškiltųjų	iškiltosios	iškiltųjų	-	-
naud.	iškiltajam	iškiltiesiems	iškiltajai	iškiltosioms	-	-
gal.	iškiltąjį	iškiltuosius	iškiltąją	iškiltąsias	-	-
įnag.	iškiltuoju	iškiltaisiais	iškiltąja	iškiltosiomis	-	-
viet.	iškiltajame	iškiltuosiuose	iškiltojoje	iškiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta.
• Skiemenys: iš-kil-ti

iškilti

1. tas, kurį iškilo

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---