nesusimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusimokėti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusimoku	nesusimokėjau	nesusimokėdavau	nesusimokėsiu
tu	nesusimoki	nesusimokėjai	nesusimokėdavai	nesusimokėsi
jis, ji	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
mes	nesusimokame, nesusimokam	nesusimokėjome, nesusimokėjom	nesusimokėdavome, nesusimokėdavom	nesusimokėsime, nesusimokėsim
jūs	nesusimokate, nesusimokat	nesusimokėjote, nesusimokėjot	nesusimokėdavote, nesusimokėdavot	nesusimokėsite, nesusimokėsit
jie, jos	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusimokėčiau		nesusimokėtumėme, nesusimokėtumėm, nesusimokėtume
2 asm.	nesusimokėtumei, nesusimokėtum		nesusimokėtumėte, nesusimokėtumėt
3 asm.	nesusimokėtų		nesusimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusimokėkime, nesusimokėkim
2 asm.	nesusimokėki, nesusimokėk		nesusimokėkite, nesusimokėkit
3 asm.	tenesusimoka, tenesusimokie		tenesusimoka, tenesusimokie

• žr. pagr. f. nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nesusimokąs, nesusimokantis, nesusimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nesusimokėjęs, nesusimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nesusimokėdavęs, nesusimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nesusimokėsiąs, nesusimokėsiantis, nesusimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nesusimokamas, nesusimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nesusimokėtas, nesusimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nesusimokėsimas, nesusimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nesusimokėtinas, nesusimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nesusimokant, nesusimokėjus, nesusimokėdavus, nesusimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nesusimokėdamas, nesusimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: nesusimokėte, nesusimokėtinai.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-ti

nesusimokėti

1. priešingas veiksmas veiksmui: susimokėti.

Etimologija

<= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nesusimokėti: bendrai

susimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nesusimokėti: Išvestiniai žodžiai

nesusimokėjimas (lt) (vyr. g.) nesusimokėtojas (lt) (vyr. g.)

nesusimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  nesusimokėti: bendrai

---

Dalyvis

nesusimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokėtas, mot. g. nesusimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtas	nesusimokėti	nesusimokėta	nesusimokėtos	nesusimokėta	-
kilm.	nesusimokėto	nesusimokėtų	nesusimokėtos	nesusimokėtų	-	-
naud.	nesusimokėtam	nesusimokėtiems	nesusimokėtai	nesusimokėtoms	-	-
gal.	nesusimokėtą	nesusimokėtus	nesusimokėtą	nesusimokėtas	-	-
įnag.	nesusimokėtu	nesusimokėtais	nesusimokėta	nesusimokėtomis	-	-
viet.	nesusimokėtame	nesusimokėtuose	nesusimokėtoje	nesusimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtasis	nesusimokėtieji	nesusimokėtoji	nesusimokėtosios	-	-
kilm.	nesusimokėtojo	nesusimokėtųjų	nesusimokėtosios	nesusimokėtųjų	-	-
naud.	nesusimokėtajam	nesusimokėtiesiems	nesusimokėtajai	nesusimokėtosioms	-	-
gal.	nesusimokėtąjį	nesusimokėtuosius	nesusimokėtąją	nesusimokėtąsias	-	-
įnag.	nesusimokėtuoju	nesusimokėtaisiais	nesusimokėtąja	nesusimokėtosiomis	-	-
viet.	nesusimokėtajame	nesusimokėtuosiuose	nesusimokėtojoje	nesusimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokėtas, mot. g. nesusimokėta.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-ti

nesusimokėti

1. tas, kurį nesusimokėjo

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---