nesusimokėtasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokėtasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokėtas, mot. g. nesusimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtas	nesusimokėti	nesusimokėta	nesusimokėtos	nesusimokėta	-
kilm.	nesusimokėto	nesusimokėtų	nesusimokėtos	nesusimokėtų	-	-
naud.	nesusimokėtam	nesusimokėtiems	nesusimokėtai	nesusimokėtoms	-	-
gal.	nesusimokėtą	nesusimokėtus	nesusimokėtą	nesusimokėtas	-	-
įnag.	nesusimokėtu	nesusimokėtais	nesusimokėta	nesusimokėtomis	-	-
viet.	nesusimokėtame	nesusimokėtuose	nesusimokėtoje	nesusimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtasis	nesusimokėtieji	nesusimokėtoji	nesusimokėtosios	-	-
kilm.	nesusimokėtojo	nesusimokėtųjų	nesusimokėtosios	nesusimokėtųjų	-	-
naud.	nesusimokėtajam	nesusimokėtiesiems	nesusimokėtajai	nesusimokėtosioms	-	-
gal.	nesusimokėtąjį	nesusimokėtuosius	nesusimokėtąją	nesusimokėtąsias	-	-
įnag.	nesusimokėtuoju	nesusimokėtaisiais	nesusimokėtąja	nesusimokėtosiomis	-	-
viet.	nesusimokėtajame	nesusimokėtuosiuose	nesusimokėtojoje	nesusimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokėtas, mot. g. nesusimokėta.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-ta-sis

nesusimokėtasis

1. tas, kurį nesusimokėjo

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---