nesusimokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusimokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtojas	nesusimokėtojai
kilm.	nesusimokėtojo	nesusimokėtojų
naud.	nesusimokėtojui	nesusimokėtojams
gal.	nesusimokėtoją	nesusimokėtojus
įnag.	nesusimokėtoju	nesusimokėtojais
viet.	nesusimokėtojuje	nesusimokėtojuose
šauksm.	nesusimokėtojau	nesusimokėtojai

• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusimokėtoja.

nesusimokėtojas

1. tas, kuris nesusimoka

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nesusimokėtojas: bendrai

susimokėtojas (lt)

Vertimai

  nesusimokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

nesusimokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtoja	nesusimokėtojos
kilm.	nesusimokėtojos	nesusimokėtojų
naud.	nesusimokėtojai	nesusimokėtojoms
gal.	nesusimokėtoją	nesusimokėtojas
įnag.	nesusimokėtoja	nesusimokėtojomis
viet.	nesusimokėtojoje	nesusimokėtojose
šauksm.	nesusimokėtoja	nesusimokėtojos

• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. nesusimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokėtojas.

nesusimokėtojas

1. ta, kuri nesusimoka

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---