nesusimokėjo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusimokėjo (neig. sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusimoku	nesusimokėjau	nesusimokėdavau	nesusimokėsiu
tu	nesusimoki	nesusimokėjai	nesusimokėdavai	nesusimokėsi
jis, ji	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
mes	nesusimokame, nesusimokam	nesusimokėjome, nesusimokėjom	nesusimokėdavome, nesusimokėdavom	nesusimokėsime, nesusimokėsim
jūs	nesusimokate, nesusimokat	nesusimokėjote, nesusimokėjot	nesusimokėdavote, nesusimokėdavot	nesusimokėsite, nesusimokėsit
jie, jos	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusimokėčiau		nesusimokėtumėme, nesusimokėtumėm, nesusimokėtume
2 asm.	nesusimokėtumei, nesusimokėtum		nesusimokėtumėte, nesusimokėtumėt
3 asm.	nesusimokėtų		nesusimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusimokėkime, nesusimokėkim
2 asm.	nesusimokėki, nesusimokėk		nesusimokėkite, nesusimokėkit
3 asm.	tenesusimoka, tenesusimokie		tenesusimoka, tenesusimokie

• žr. pagr. f. nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nesusimokąs, nesusimokantis, nesusimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nesusimokėjęs, nesusimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nesusimokėdavęs, nesusimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nesusimokėsiąs, nesusimokėsiantis, nesusimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nesusimokamas, nesusimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nesusimokėtas, nesusimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nesusimokėsimas, nesusimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nesusimokėtinas, nesusimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nesusimokant, nesusimokėjus, nesusimokėdavus, nesusimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nesusimokėdamas, nesusimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: nesusimokėte, nesusimokėtinai.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-jo

nesusimokėjo

1. priešingas veiksmas veiksmui: susimokėti.

Etimologija

<= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nesusimokėjo: bendrai

susimokėjo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nesusimokėjo: Išvestiniai žodžiai

nesusimokėjimas (lt) (vyr. g.) nesusimokėtojas (lt) (vyr. g.)

nesusimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  nesusimokėjo: bendrai

---