nesusimokėjom

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusimokėjom (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusimoku	nesusimokėjau	nesusimokėdavau	nesusimokėsiu
tu	nesusimoki	nesusimokėjai	nesusimokėdavai	nesusimokėsi
jis, ji	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
mes	nesusimokame, nesusimokam	nesusimokėjome, nesusimokėjom	nesusimokėdavome, nesusimokėdavom	nesusimokėsime, nesusimokėsim
jūs	nesusimokate, nesusimokat	nesusimokėjote, nesusimokėjot	nesusimokėdavote, nesusimokėdavot	nesusimokėsite, nesusimokėsit
jie, jos	nesusimoka	nesusimokėjo	nesusimokėdavo	nesusimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusimokėčiau		nesusimokėtumėme, nesusimokėtumėm, nesusimokėtume
2 asm.	nesusimokėtumei, nesusimokėtum		nesusimokėtumėte, nesusimokėtumėt
3 asm.	nesusimokėtų		nesusimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusimokėkime, nesusimokėkim
2 asm.	nesusimokėki, nesusimokėk		nesusimokėkite, nesusimokėkit
3 asm.	tenesusimoka, tenesusimokie		tenesusimoka, tenesusimokie

• žr. pagr. f. nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-jom

nesusimokėjom

Etimologija

<= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---