neišsivaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsivaišinti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsivaišinu	neišsivaišinau	neišsivaišindavau	neišsivaišinsiu
tu	neišsivaišini	neišsivaišinai	neišsivaišindavai	neišsivaišinsi
jis, ji	neišsivaišina	neišsivaišino	neišsivaišindavo	neišsivaišins
mes	neišsivaišiname, neišsivaišinam	neišsivaišinome, neišsivaišinom	neišsivaišindavome, neišsivaišindavom	neišsivaišinsime, neišsivaišinsim
jūs	neišsivaišinate, neišsivaišinat	neišsivaišinote, neišsivaišinot	neišsivaišindavote, neišsivaišindavot	neišsivaišinsite, neišsivaišinsit
jie, jos	neišsivaišina	neišsivaišino	neišsivaišindavo	neišsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsivaišinčiau		neišsivaišintumėme, neišsivaišintumėm, neišsivaišintume
2 asm.	neišsivaišintumei, neišsivaišintum		neišsivaišintumėte, neišsivaišintumėt
3 asm.	neišsivaišintų		neišsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsivaišinkime, neišsivaišinkim
2 asm.	neišsivaišinki, neišsivaišink		neišsivaišinkite, neišsivaišinkit
3 asm.	teneišsivaišina, teneišsivaišinie		teneišsivaišina, teneišsivaišinie

• žr. pagr. f. neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišsivaišinąs, neišsivaišinantis, neišsivaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišsivaišinęs, neišsivaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišsivaišindavęs, neišsivaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišsivaišinsiąs, neišsivaišinsiantis, neišsivaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišsivaišinamas, neišsivaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišsivaišintas, neišsivaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišsivaišinsimas, neišsivaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišsivaišintinas, neišsivaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: neišsivaišinant, neišsivaišinus, neišsivaišindavus, neišsivaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišsivaišindamas, neišsivaišindama.
• taip pat žr. bdn.: neišsivaišinte, neišsivaišintinai.
• Skiemenys: ne-iš-si-vai-šin-ti

neišsivaišinti

1. ne viską pasiimti, kai yra vaišinant dalijama; vaišinant neišsidalyti
   • Vaikučiai neišsivaišino, likusius obuolius teko parsivežti.

Etimologija

<= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino + sangr. si- <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    neišsivaišinti: Išvestiniai žodžiai

neišsivaišinimas (lt) neišsivaišintojas (lt) (vyr. g.)

neišsivaišintoja (lt) (mot. g.)

---

Dalyvis

neišsivaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišintas, mot. g. neišsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišintas	neišsivaišinti	neišsivaišinta	neišsivaišintos	neišsivaišinta	-
kilm.	neišsivaišinto	neišsivaišintų	neišsivaišintos	neišsivaišintų	-	-
naud.	neišsivaišintam	neišsivaišintiems	neišsivaišintai	neišsivaišintoms	-	-
gal.	neišsivaišintą	neišsivaišintus	neišsivaišintą	neišsivaišintas	-	-
įnag.	neišsivaišintu	neišsivaišintais	neišsivaišinta	neišsivaišintomis	-	-
viet.	neišsivaišintame	neišsivaišintuose	neišsivaišintoje	neišsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišintasis	neišsivaišintieji	neišsivaišintoji	neišsivaišintosios	-	-
kilm.	neišsivaišintojo	neišsivaišintųjų	neišsivaišintosios	neišsivaišintųjų	-	-
naud.	neišsivaišintajam	neišsivaišintiesiems	neišsivaišintajai	neišsivaišintosioms	-	-
gal.	neišsivaišintąjį	neišsivaišintuosius	neišsivaišintąją	neišsivaišintąsias	-	-
įnag.	neišsivaišintuoju	neišsivaišintaisiais	neišsivaišintąja	neišsivaišintosiomis	-	-
viet.	neišsivaišintajame	neišsivaišintuosiuose	neišsivaišintojoje	neišsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišintas, mot. g. neišsivaišinta.

neišsivaišinti

1. tas, kurį neišsivaišino

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---