Pereiti prie turinio

neišsivaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsivaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia neišsivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino