neišsivaišintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišintas, mot. g. neišsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišintas	neišsivaišinti	neišsivaišinta	neišsivaišintos	neišsivaišinta	-
kilm.	neišsivaišinto	neišsivaišintų	neišsivaišintos	neišsivaišintų	-	-
naud.	neišsivaišintam	neišsivaišintiems	neišsivaišintai	neišsivaišintoms	-	-
gal.	neišsivaišintą	neišsivaišintus	neišsivaišintą	neišsivaišintas	-	-
įnag.	neišsivaišintu	neišsivaišintais	neišsivaišinta	neišsivaišintomis	-	-
viet.	neišsivaišintame	neišsivaišintuose	neišsivaišintoje	neišsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišintasis	neišsivaišintieji	neišsivaišintoji	neišsivaišintosios	-	-
kilm.	neišsivaišintojo	neišsivaišintųjų	neišsivaišintosios	neišsivaišintųjų	-	-
naud.	neišsivaišintajam	neišsivaišintiesiems	neišsivaišintajai	neišsivaišintosioms	-	-
gal.	neišsivaišintąjį	neišsivaišintuosius	neišsivaišintąją	neišsivaišintąsias	-	-
įnag.	neišsivaišintuoju	neišsivaišintaisiais	neišsivaišintąja	neišsivaišintosiomis	-	-
viet.	neišsivaišintajame	neišsivaišintuosiuose	neišsivaišintojoje	neišsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišintas, mot. g. neišsivaišinta.

neišsivaišintomis

1. ta, kurią neišsivaišino

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---