neišsivaišindavot

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsivaišindavot (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsivaišinu	neišsivaišinau	neišsivaišindavau	neišsivaišinsiu
tu	neišsivaišini	neišsivaišinai	neišsivaišindavai	neišsivaišinsi
jis, ji	neišsivaišina	neišsivaišino	neišsivaišindavo	neišsivaišins
mes	neišsivaišiname, neišsivaišinam	neišsivaišinome, neišsivaišinom	neišsivaišindavome, neišsivaišindavom	neišsivaišinsime, neišsivaišinsim
jūs	neišsivaišinate, neišsivaišinat	neišsivaišinote, neišsivaišinot	neišsivaišindavote, neišsivaišindavot	neišsivaišinsite, neišsivaišinsit
jie, jos	neišsivaišina	neišsivaišino	neišsivaišindavo	neišsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsivaišinčiau		neišsivaišintumėme, neišsivaišintumėm, neišsivaišintume
2 asm.	neišsivaišintumei, neišsivaišintum		neišsivaišintumėte, neišsivaišintumėt
3 asm.	neišsivaišintų		neišsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsivaišinkime, neišsivaišinkim
2 asm.	neišsivaišinki, neišsivaišink		neišsivaišinkite, neišsivaišinkit
3 asm.	teneišsivaišina, teneišsivaišinie		teneišsivaišina, teneišsivaišinie

• žr. pagr. f. neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino

neišsivaišindavot

Etimologija

<= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---