iškilo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

iškilo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: iškilti, iškyla, iškilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	iškylu	iškilau	iškildavau	iškilsiu
tu	iškyli	iškilai	iškildavai	iškilsi
jis, ji	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
mes	iškylame, iškylam	iškilome, iškilom	iškildavome, iškildavom	iškilsime, iškilsim
jūs	iškylate, iškylat	iškilote, iškilot	iškildavote, iškildavot	iškilsite, iškilsit
jie, jos	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	iškilčiau		iškiltumėme, iškiltumėm, iškiltume
2 asm.	iškiltumei, iškiltum		iškiltumėte, iškiltumėt
3 asm.	iškiltų		iškiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		iškilkime, iškilkim
2 asm.	iškilki, iškilk		iškilkite, iškilkit
3 asm.	teiškyla, teiškylie		teiškyla, teiškylie

• žr. pagr. f. iškilti, iškyla, iškilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: iškyląs, iškylantis, iškylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: iškilęs, iškilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: iškildavęs, iškildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: iškilsiąs, iškilsiantis, iškilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: iškylamas, iškylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: iškiltas, iškilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: iškilsimas, iškilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: iškiltinas, iškiltina.
• taip pat žr. pdlv.: iškylant, iškilus, iškildavus, iškilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: iškildamas, iškildama.
• taip pat žr. bdn.: iškilte, iškiltinai.
• Skiemenys: iš-ki-lo

iškilo

1. pakilti (aukštyn):
   • Jau saulė iškilo, laikas prie darbo.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti:
   • Kalnai iš jūros iškilo.
3. atsirasti, prasidėti:
   • Buvo iškyląs lytus, o nelijo.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
   • Pyragai iškìlo, metas jau kepti.
5. išaugti; aukštam pasidaryti:
   • Jau mūrai iškilo aukštyn.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu:
   • Iškìlo daug naujų žmonių.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam):
   • Jis iškilo į valstiečius pirmūnus.
8. išeiti, išvykti, išsikelti:
   • Nu o kur jau dabar iškyli?
9. griebtis; ištikti:
   • Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais.
10. pasirodyti (vaizduotėje):
    • Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas.

Etimologija

<= iš- + kilti, kyla, kilo

Sinonimai

    iškilo: bendrai

išvykti (lt) išgarsėti (lt)

pasirodyti (lt)

Antonimai

    iškilo: bendrai

neiškilo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    iškilo: Išvestiniai žodžiai

iškilimas (lt) (vyr. g.)

neiškilti (lt) (neig. )

Išraiškos arba posakiai

    iškilo: Išraiškos arba posakiai

aikštėn iškilti (lt) (pasidaryti aiškiam)

oras iškilo (lt) (ėmė pustyti)

Vertimai

  iškilo: bendrai

---