iškiltų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

iškiltų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: iškilti, iškyla, iškilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	iškylu	iškilau	iškildavau	iškilsiu
tu	iškyli	iškilai	iškildavai	iškilsi
jis, ji	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
mes	iškylame, iškylam	iškilome, iškilom	iškildavome, iškildavom	iškilsime, iškilsim
jūs	iškylate, iškylat	iškilote, iškilot	iškildavote, iškildavot	iškilsite, iškilsit
jie, jos	iškyla	iškilo	iškildavo	iškils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	iškilčiau		iškiltumėme, iškiltumėm, iškiltume
2 asm.	iškiltumei, iškiltum		iškiltumėte, iškiltumėt
3 asm.	iškiltų		iškiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		iškilkime, iškilkim
2 asm.	iškilki, iškilk		iškilkite, iškilkit
3 asm.	teiškyla, teiškylie		teiškyla, teiškylie

• žr. pagr. f. iškilti, iškyla, iškilo
• Skiemenys: iš-kil-tų

iškiltų

Etimologija

<= iš- + kilti, kyla, kilo

---

Dalyvis

iškiltų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltas	iškilti	iškilta	iškiltos	iškilta	-
kilm.	iškilto	iškiltų	iškiltos	iškiltų	-	-
naud.	iškiltam	iškiltiems	iškiltai	iškiltoms	-	-
gal.	iškiltą	iškiltus	iškiltą	iškiltas	-	-
įnag.	iškiltu	iškiltais	iškilta	iškiltomis	-	-
viet.	iškiltame	iškiltuose	iškiltoje	iškiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltasis	iškiltieji	iškiltoji	iškiltosios	-	-
kilm.	iškiltojo	iškiltųjų	iškiltosios	iškiltųjų	-	-
naud.	iškiltajam	iškiltiesiems	iškiltajai	iškiltosioms	-	-
gal.	iškiltąjį	iškiltuosius	iškiltąją	iškiltąsias	-	-
įnag.	iškiltuoju	iškiltaisiais	iškiltąja	iškiltosiomis	-	-
viet.	iškiltajame	iškiltuosiuose	iškiltojoje	iškiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta.
• Skiemenys: iš-kil-tų

iškiltų

1. tas, kurį iškilo

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-kil-tų

iškiltų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    iškiltų: bendrai

neiškiltų (lt)

Vertimai

  iškiltų: bendrai

---