iškiltuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškiltuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltas	iškilti	iškilta	iškiltos	iškilta	-
kilm.	iškilto	iškiltų	iškiltos	iškiltų	-	-
naud.	iškiltam	iškiltiems	iškiltai	iškiltoms	-	-
gal.	iškiltą	iškiltus	iškiltą	iškiltas	-	-
įnag.	iškiltu	iškiltais	iškilta	iškiltomis	-	-
viet.	iškiltame	iškiltuose	iškiltoje	iškiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltasis	iškiltieji	iškiltoji	iškiltosios	-	-
kilm.	iškiltojo	iškiltųjų	iškiltosios	iškiltųjų	-	-
naud.	iškiltajam	iškiltiesiems	iškiltajai	iškiltosioms	-	-
gal.	iškiltąjį	iškiltuosius	iškiltąją	iškiltąsias	-	-
įnag.	iškiltuoju	iškiltaisiais	iškiltąja	iškiltosiomis	-	-
viet.	iškiltajame	iškiltuosiuose	iškiltojoje	iškiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškiltas, mot. g. iškilta.
• Skiemenys: iš-kil-tuo-ju

iškiltuoju

1. tas, kurį iškilo

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---