išgalvoti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išgalvojąs, išgalvojantis, išgalvojanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išgalvojęs, išgalvojusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išgalvodavęs, išgalvodavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išgalvosiąs, išgalvosiantis, išgalvosianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išgalvojamas, išgalvojama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išgalvotas, išgalvota.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išgalvosimas, išgalvosima.
- taip pat žr. reik. dlv.: išgalvotinas, išgalvotina.
- taip pat žr. pdlv.: išgalvojant, išgalvojus, išgalvodavus, išgalvosiant.
- taip pat žr. psdlv.: išgalvodamas, išgalvodama.
- taip pat žr. bdn.: išgalvote, išgalvotinai.
- Skiemenys: iš-gal-vo-ti
- kurį laiką galvoti:
- Visą naktį nemigau, išgalvójau.
- baigti galvoti:
- Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti.
- išmanyti, nuspręsti:
- Tie pasisakę neišgalvojantys, kaip padirbti.
- prasimanyti, išrasti:
- Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti.
- pasidaryti panašiam į galvą (apie debesį):
- Debesys išgalvójo – nebus lietaus.
Etimologija
[taisyti]<= iš- + galvoti, galvoja, galvojo
Sinonimai
[taisyti] išgalvoti: bendrai
Antonimai
[taisyti] išgalvoti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] išgalvoti: Išvestiniai žodžiai
Išraiškos arba posakiai
[taisyti] išgalvoti: Išraiškos arba posakiai
Vertimai
[taisyti] išgalvoti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- tas, kurį išgalvojo
Etimologija
[taisyti]<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo