išgalvotasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgalvotasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotas	išgalvoti	išgalvota	išgalvotos	išgalvota	-
kilm.	išgalvoto	išgalvotų	išgalvotos	išgalvotų	-	-
naud.	išgalvotam	išgalvotiems	išgalvotai	išgalvotoms	-	-
gal.	išgalvotą	išgalvotus	išgalvotą	išgalvotas	-	-
įnag.	išgalvotu	išgalvotais	išgalvota	išgalvotomis	-	-
viet.	išgalvotame	išgalvotuose	išgalvotoje	išgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotasis	išgalvotieji	išgalvotoji	išgalvotosios	-	-
kilm.	išgalvotojo	išgalvotųjų	išgalvotosios	išgalvotųjų	-	-
naud.	išgalvotajam	išgalvotiesiems	išgalvotajai	išgalvotosioms	-	-
gal.	išgalvotąjį	išgalvotuosius	išgalvotąją	išgalvotąsias	-	-
įnag.	išgalvotuoju	išgalvotaisiais	išgalvotąja	išgalvotosiomis	-	-
viet.	išgalvotajame	išgalvotuosiuose	išgalvotojoje	išgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota.
• Skiemenys: iš-gal-vo-ta-sis

išgalvotasis

1. tas, kurį išgalvojo

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---