išgalvoja

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išgalvoja (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išgalvoju	išgalvojau	išgalvodavau	išgalvosiu
tu	išgalvoji	išgalvojai	išgalvodavai	išgalvosi
jis, ji	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
mes	išgalvojame, išgalvojam	išgalvojome, išgalvojom	išgalvodavome, išgalvodavom	išgalvosime, išgalvosim
jūs	išgalvojate, išgalvojat	išgalvojote, išgalvojot	išgalvodavote, išgalvodavot	išgalvosite, išgalvosit
jie, jos	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išgalvočiau		išgalvotumėme, išgalvotumėm, išgalvotume
2 asm.	išgalvotumei, išgalvotum		išgalvotumėte, išgalvotumėt
3 asm.	išgalvotų		išgalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išgalvokime, išgalvokim
2 asm.	išgalvoki, išgalvok		išgalvokite, išgalvokit
3 asm.	teišgalvoja, teišgalvojie		teišgalvoja, teišgalvojie

• žr. pagr. f. išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išgalvojąs, išgalvojantis, išgalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išgalvojęs, išgalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išgalvodavęs, išgalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išgalvosiąs, išgalvosiantis, išgalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išgalvojamas, išgalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išgalvotas, išgalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išgalvosimas, išgalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išgalvotinas, išgalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: išgalvojant, išgalvojus, išgalvodavus, išgalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: išgalvodamas, išgalvodama.
• taip pat žr. bdn.: išgalvote, išgalvotinai.
• Skiemenys: iš-gal-vo-ja

išgalvoja

1. kurį laiką galvoti:
   • Visą naktį nemigau, išgalvójau.
2. baigti galvoti:
   • Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti.
3. išmanyti, nuspręsti:
   • Tie pasisakę neišgalvojantys, kaip padirbti.
4. prasimanyti, išrasti:
   • Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti.
5. pasidaryti panašiam į galvą (apie debesį):
   • Debesys išgalvójo – nebus lietaus.

Etimologija

<= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

Sinonimai

    išgalvoja: bendrai

sugalvoti (lt) pramanyti (lt) išrasti (lt)

iš piršto išlaužti (lt) iš oro pagauti (lt)

Antonimai

    išgalvoja: bendrai

neišgalvoja (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išgalvoja: Išvestiniai žodžiai

išgalvojimas (lt) (vyr. g.)

neišgalvoti (lt) (neig. )

Išraiškos arba posakiai

    išgalvoja: Išraiškos arba posakiai

sugalvoti (lt) pramanyti (lt) išrasti (lt)

iš piršto išlaužti (lt) iš oro pagauti (lt)

Vertimai

  išgalvoja: bendrai

---