sugalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sugalvoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sugalvoju	sugalvojau	sugalvodavau	sugalvosiu
tu	sugalvoji	sugalvojai	sugalvodavai	sugalvosi
jis, ji	sugalvoja	sugalvojo	sugalvodavo	sugalvos
mes	sugalvojame, sugalvojam	sugalvojome, sugalvojom	sugalvodavome, sugalvodavom	sugalvosime, sugalvosim
jūs	sugalvojate, sugalvojat	sugalvojote, sugalvojot	sugalvodavote, sugalvodavot	sugalvosite, sugalvosit
jie, jos	sugalvoja	sugalvojo	sugalvodavo	sugalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sugalvočiau		sugalvotumėme, sugalvotumėm, sugalvotume
2 asm.	sugalvotumei, sugalvotum		sugalvotumėte, sugalvotumėt
3 asm.	sugalvotų		sugalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sugalvokime, sugalvokim
2 asm.	sugalvoki, sugalvok		sugalvokite, sugalvokit
3 asm.	tesugalvoja, tesugalvojie		tesugalvoja, tesugalvojie

• žr. pagr. f. sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sugalvojąs, sugalvojantis, sugalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sugalvojęs, sugalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sugalvodavęs, sugalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sugalvosiąs, sugalvosiantis, sugalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sugalvojamas, sugalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sugalvotas, sugalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sugalvosimas, sugalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sugalvotinas, sugalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: sugalvojant, sugalvojus, sugalvodavus, sugalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: sugalvodamas, sugalvodama.
• taip pat žr. bdn.: sugalvote, sugalvotinai.
• Skiemenys: su-gal-vo-ti

sugalvoti

1. nuspręsti:
   • Valandėlei atsigulė, kad galėtų nutarti ir sugalvoti, ką toliau daryti.
2. sukurti, sumanyti, išrasti:
   • Iš niekur neišmokau, pati sugalvójau (tą dainušką).

Etimologija

<= su- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    sugalvoti: bendrai

nesugalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sugalvoti: Išvestiniai žodžiai

nesugalvoti (lt) (neig. )

sugalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  sugalvoti: bendrai

---

Dalyvis

sugalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugalvotas, mot. g. sugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotas	sugalvoti	sugalvota	sugalvotos	sugalvota	-
kilm.	sugalvoto	sugalvotų	sugalvotos	sugalvotų	-	-
naud.	sugalvotam	sugalvotiems	sugalvotai	sugalvotoms	-	-
gal.	sugalvotą	sugalvotus	sugalvotą	sugalvotas	-	-
įnag.	sugalvotu	sugalvotais	sugalvota	sugalvotomis	-	-
viet.	sugalvotame	sugalvotuose	sugalvotoje	sugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotasis	sugalvotieji	sugalvotoji	sugalvotosios	-	-
kilm.	sugalvotojo	sugalvotųjų	sugalvotosios	sugalvotųjų	-	-
naud.	sugalvotajam	sugalvotiesiems	sugalvotajai	sugalvotosioms	-	-
gal.	sugalvotąjį	sugalvotuosius	sugalvotąją	sugalvotąsias	-	-
įnag.	sugalvotuoju	sugalvotaisiais	sugalvotąja	sugalvotosiomis	-	-
viet.	sugalvotajame	sugalvotuosiuose	sugalvotojoje	sugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugalvotas, mot. g. sugalvota.
• Skiemenys: su-gal-vo-ti

sugalvoti

1. tas, kurį sugalvojo

Etimologija

<= sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---