išgalvotų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išgalvotų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išgalvoju	išgalvojau	išgalvodavau	išgalvosiu
tu	išgalvoji	išgalvojai	išgalvodavai	išgalvosi
jis, ji	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
mes	išgalvojame, išgalvojam	išgalvojome, išgalvojom	išgalvodavome, išgalvodavom	išgalvosime, išgalvosim
jūs	išgalvojate, išgalvojat	išgalvojote, išgalvojot	išgalvodavote, išgalvodavot	išgalvosite, išgalvosit
jie, jos	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išgalvočiau		išgalvotumėme, išgalvotumėm, išgalvotume
2 asm.	išgalvotumei, išgalvotum		išgalvotumėte, išgalvotumėt
3 asm.	išgalvotų		išgalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išgalvokime, išgalvokim
2 asm.	išgalvoki, išgalvok		išgalvokite, išgalvokit
3 asm.	teišgalvoja, teišgalvojie		teišgalvoja, teišgalvojie

• žr. pagr. f. išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo
• Skiemenys: iš-gal-vo-tų

išgalvotų

Etimologija

<= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---

Dalyvis

išgalvotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotas	išgalvoti	išgalvota	išgalvotos	išgalvota	-
kilm.	išgalvoto	išgalvotų	išgalvotos	išgalvotų	-	-
naud.	išgalvotam	išgalvotiems	išgalvotai	išgalvotoms	-	-
gal.	išgalvotą	išgalvotus	išgalvotą	išgalvotas	-	-
įnag.	išgalvotu	išgalvotais	išgalvota	išgalvotomis	-	-
viet.	išgalvotame	išgalvotuose	išgalvotoje	išgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotasis	išgalvotieji	išgalvotoji	išgalvotosios	-	-
kilm.	išgalvotojo	išgalvotųjų	išgalvotosios	išgalvotųjų	-	-
naud.	išgalvotajam	išgalvotiesiems	išgalvotajai	išgalvotosioms	-	-
gal.	išgalvotąjį	išgalvotuosius	išgalvotąją	išgalvotąsias	-	-
įnag.	išgalvotuoju	išgalvotaisiais	išgalvotąja	išgalvotosiomis	-	-
viet.	išgalvotajame	išgalvotuosiuose	išgalvotojoje	išgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota.
• Skiemenys: iš-gal-vo-tų

išgalvotų

1. tas, kurį išgalvojo

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-gal-vo-tų

išgalvotų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    išgalvotų: bendrai

neišgalvotų (lt)

Vertimai

  išgalvotų: bendrai

---