suvoktų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvoktų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvokiu	suvokiau	suvokdavau	suvoksiu
tu	suvoki	suvokei	suvokdavai	suvoksi
jis, ji	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
mes	suvokiame, suvokiam	suvokėme, suvokėm	suvokdavome, suvokdavom	suvoksime, suvoksim
jūs	suvokiate, suvokiat	suvokėte, suvokėt	suvokdavote, suvokdavot	suvoksite, suvoksit
jie, jos	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvokčiau		suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
2 asm.	suvoktumei, suvoktum		suvoktumėte, suvoktumėt
3 asm.	suvoktų		suvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvokia, tesuvokie		tesuvokia, tesuvokie

• žr. pagr. f. suvokti, suvokia, suvokė
• Skiemenys: su-vok-tų

suvoktų

Etimologija

<= su- + vokti, vokia, vokė

---

Dalyvis

suvoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktas	suvokti	suvokta	suvoktos	suvokta	-
kilm.	suvokto	suvoktų	suvoktos	suvoktų	-	-
naud.	suvoktam	suvoktiems	suvoktai	suvoktoms	-	-
gal.	suvoktą	suvoktus	suvoktą	suvoktas	-	-
įnag.	suvoktu	suvoktais	suvokta	suvoktomis	-	-
viet.	suvoktame	suvoktuose	suvoktoje	suvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktasis	suvoktieji	suvoktoji	suvoktosios	-	-
kilm.	suvoktojo	suvoktųjų	suvoktosios	suvoktųjų	-	-
naud.	suvoktajam	suvoktiesiems	suvoktajai	suvoktosioms	-	-
gal.	suvoktąjį	suvoktuosius	suvoktąją	suvoktąsias	-	-
įnag.	suvoktuoju	suvoktaisiais	suvoktąja	suvoktosiomis	-	-
viet.	suvoktajame	suvoktuosiuose	suvoktojoje	suvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta.
• Skiemenys: su-vok-tų

suvoktų

1. tas, kurį suvokė

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---

Siekinys

• Skiemenys: su-vok-tų

suvoktų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    suvoktų: bendrai

nesuvoktų (lt)

Vertimai

  suvoktų: bendrai

---