Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
suvokiu
|
suvokiau
|
suvokdavau
|
suvoksiu
|
tu
|
suvoki
|
suvokei
|
suvokdavai
|
suvoksi
|
jis, ji
|
suvokia
|
suvokė
|
suvokdavo
|
suvoks
|
mes
|
suvokiame, suvokiam
|
suvokėme, suvokėm
|
suvokdavome, suvokdavom
|
suvoksime, suvoksim
|
jūs
|
suvokiate, suvokiat
|
suvokėte, suvokėt
|
suvokdavote, suvokdavot
|
suvoksite, suvoksit
|
jie, jos
|
suvokia
|
suvokė
|
suvokdavo
|
suvoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
suvokčiau
|
suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
|
2 asm.
|
suvoktumei, suvoktum
|
suvoktumėte, suvoktumėt
|
3 asm.
|
suvoktų
|
suvoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
suvokime, suvokim
|
2 asm.
|
suvoki, suvok
|
suvokite, suvokit
|
3 asm.
|
tesuvokia, tesuvokie
|
tesuvokia, tesuvokie
|
suvoktų
<= su- + vokti, vokia, vokė
suvoktų
- tas, kurį suvokė
<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė
suvoktų (tarm.| ryt.)
<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė