suvokto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvokto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktas	suvokti	suvokta	suvoktos	suvokta	-
kilm.	suvokto	suvoktų	suvoktos	suvoktų	-	-
naud.	suvoktam	suvoktiems	suvoktai	suvoktoms	-	-
gal.	suvoktą	suvoktus	suvoktą	suvoktas	-	-
įnag.	suvoktu	suvoktais	suvokta	suvoktomis	-	-
viet.	suvoktame	suvoktuose	suvoktoje	suvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktasis	suvoktieji	suvoktoji	suvoktosios	-	-
kilm.	suvoktojo	suvoktųjų	suvoktosios	suvoktųjų	-	-
naud.	suvoktajam	suvoktiesiems	suvoktajai	suvoktosioms	-	-
gal.	suvoktąjį	suvoktuosius	suvoktąją	suvoktąsias	-	-
įnag.	suvoktuoju	suvoktaisiais	suvoktąja	suvoktosiomis	-	-
viet.	suvoktajame	suvoktuosiuose	suvoktojoje	suvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta.
• Skiemenys: su-vok-to

suvokto

1. tas, kurį suvokė

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---