suvokė
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]
suvokė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvokiąs, suvokiantis, suvokianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvokęs, suvokusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvokdavęs, suvokdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvoksiąs, suvoksiantis, suvoksianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvokiamas, suvokiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvoktas, suvokta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvoksimas, suvoksima.
- taip pat žr. reik. dlv.: suvoktinas, suvoktina.
- taip pat žr. pdlv.: suvokiant, suvokus, suvokdavus, suvoksiant.
- taip pat žr. psdlv.: suvokdamas, suvokdama.
- taip pat žr. bdn.: suvokte, suvoktinai.
- Skiemenys: su-vo-kė
- nuimti derlių, suvalyti javus:
- Javus suvokiu. Vasarojį suvokiau, t. y. suvaliau, suvežiau.
- surasti, suieškoti, aptikti:
- Vos suvokiau savo raktelį, t. y. suradau.
- surinkti į vieną vietą, pasiimti:
- Ale nu aš anas (bites) atgaliau suvókiau į tą šėpelę.
Etimologija
[taisyti]Sinonimai
[taisyti]Antonimai
[taisyti]Išvestiniai žodžiai
[taisyti]Vertimai
[taisyti]Veiksmažodis
[taisyti]
suvokė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvokiąs, suvokiantis, suvokianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvokęs, suvokusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvokdavęs, suvokdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvoksiąs, suvoksiantis, suvoksianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvokiamas, suvokiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvoktas, suvokta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvoksimas, suvoksima.
- taip pat žr. reik. dlv.: suvoktinas, suvoktina.
- taip pat žr. pdlv.: suvokiant, suvokus, suvokdavus, suvoksiant.
- taip pat žr. psdlv.: suvokdamas, suvokdama.
- taip pat žr. bdn.: suvokte, suvoktinai.
- Skiemenys: su-vo-kė