suvoktumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvoktumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvokiu	suvokiau	suvokdavau	suvoksiu
tu	suvoki	suvokei	suvokdavai	suvoksi
jis, ji	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
mes	suvokiame, suvokiam	suvokėme, suvokėm	suvokdavome, suvokdavom	suvoksime, suvoksim
jūs	suvokiate, suvokiat	suvokėte, suvokėt	suvokdavote, suvokdavot	suvoksite, suvoksit
jie, jos	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvokčiau		suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
2 asm.	suvoktumei, suvoktum		suvoktumėte, suvoktumėt
3 asm.	suvoktų		suvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvokia, tesuvokie		tesuvokia, tesuvokie

• žr. pagr. f. suvokti, suvokia, suvokė
• Skiemenys: su-vok-tu-mėm

suvoktumėm

Etimologija

<= su- + vokti, vokia, vokė

---