susimokėdavai

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimokėdavai (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimokėti, susimoka, susimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimoku	susimokėjau	susimokėdavau	susimokėsiu
tu	susimoki	susimokėjai	susimokėdavai	susimokėsi
jis, ji	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
mes	susimokame, susimokam	susimokėjome, susimokėjom	susimokėdavome, susimokėdavom	susimokėsime, susimokėsim
jūs	susimokate, susimokat	susimokėjote, susimokėjot	susimokėdavote, susimokėdavot	susimokėsite, susimokėsit
jie, jos	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimokėčiau		susimokėtumėme, susimokėtumėm, susimokėtume
2 asm.	susimokėtumei, susimokėtum		susimokėtumėte, susimokėtumėt
3 asm.	susimokėtų		susimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimokėkime, susimokėkim
2 asm.	susimokėki, susimokėk		susimokėkite, susimokėkit
3 asm.	tesusimoka, tesusimokie		tesusimoka, tesusimokie

• žr. pagr. f. susimokėti, susimoka, susimokėjo
• Skiemenys: su-si-mo-kė-da-vai

susimokėdavai

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---