susimokėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėtą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtas	susimokėti	susimokėta	susimokėtos	susimokėta	-
kilm.	susimokėto	susimokėtų	susimokėtos	susimokėtų	-	-
naud.	susimokėtam	susimokėtiems	susimokėtai	susimokėtoms	-	-
gal.	susimokėtą	susimokėtus	susimokėtą	susimokėtas	-	-
įnag.	susimokėtu	susimokėtais	susimokėta	susimokėtomis	-	-
viet.	susimokėtame	susimokėtuose	susimokėtoje	susimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtasis	susimokėtieji	susimokėtoji	susimokėtosios	-	-
kilm.	susimokėtojo	susimokėtųjų	susimokėtosios	susimokėtųjų	-	-
naud.	susimokėtajam	susimokėtiesiems	susimokėtajai	susimokėtosioms	-	-
gal.	susimokėtąjį	susimokėtuosius	susimokėtąją	susimokėtąsias	-	-
įnag.	susimokėtuoju	susimokėtaisiais	susimokėtąja	susimokėtosiomis	-	-
viet.	susimokėtajame	susimokėtuosiuose	susimokėtojoje	susimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-tą

susimokėtą

1. ta, kurią susimokėjo

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---