susimokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susimokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtoja	susimokėtojos
kilm.	susimokėtojos	susimokėtojų
naud.	susimokėtojai	susimokėtojoms
gal.	susimokėtoją	susimokėtojas
įnag.	susimokėtoja	susimokėtojomis
viet.	susimokėtojoje	susimokėtojose
šauksm.	susimokėtoja	susimokėtojos

• Skiemenys: su-si-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtojas.

susimokėtoja

1. ta, kuri susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    susimokėtoja: bendrai

nesusimokėtoja (lt)

Vertimai

  susimokėtoja: bendrai

---