pravogusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravogusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogęs, mot. g. pravogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogęs	pravogę	pravogusi, pravogus	pravogusios	-	pravogę
kilm.	pravogusio	pravogusių	pravogusios	pravogusių	-	-
naud.	pravogusiam	pravogusiems	pravogusiai	pravogusioms	-	-
gal.	pravogusį	pravogusius	pravogusią	pravogusias	-	-
įnag.	pravogusiu	pravogusiais	pravogusia	pravogusiomis	-	-
viet.	pravogusiame	pravogusiuose	pravogusioje	pravogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogusysis	pravogusieji	pravogusioji	pravogusiosios	-	-
kilm.	pravogusiojo	pravogusiųjų	pravogusiosios	pravogusiųjų	-	-
naud.	pravogusiajam	pravogusiesiems	pravogusiajai	pravogusiosioms	-	-
gal.	pravogusįjį	pravogusiuosius	pravogusiąją	pravogusiąsias	-	-
įnag.	pravogusiuoju	pravogusiaisiais	pravogusiąja	pravogusiosiomis	-	-
viet.	pravogusiajame	pravogusiuosiuose	pravogusiojoje	pravogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogęs.
• Skiemenys: pra-vo-gu-si

pravogusi

1. ta, kuri pravogė

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    pravogusi: bendrai

nepravogusi (lt)

Vertimai

  pravogusi: bendrai

---