pravogto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravogto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogtas, mot. g. pravogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtas	pravogti	pravogta	pravogtos	pravogta	-
kilm.	pravogto	pravogtų	pravogtos	pravogtų	-	-
naud.	pravogtam	pravogtiems	pravogtai	pravogtoms	-	-
gal.	pravogtą	pravogtus	pravogtą	pravogtas	-	-
įnag.	pravogtu	pravogtais	pravogta	pravogtomis	-	-
viet.	pravogtame	pravogtuose	pravogtoje	pravogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtasis	pravogtieji	pravogtoji	pravogtosios	-	-
kilm.	pravogtojo	pravogtųjų	pravogtosios	pravogtųjų	-	-
naud.	pravogtajam	pravogtiesiems	pravogtajai	pravogtosioms	-	-
gal.	pravogtąjį	pravogtuosius	pravogtąją	pravogtąsias	-	-
įnag.	pravogtuoju	pravogtaisiais	pravogtąja	pravogtosiomis	-	-
viet.	pravogtajame	pravogtuosiuose	pravogtojoje	pravogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogtas, mot. g. pravogta.
• Skiemenys: pra-vog-to

pravogto

1. tas, kurį pravogė

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---