nuvogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nuvogė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuvogti, nuvagia, nuvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nuvagiu	nuvogiau	nuvogdavau	nuvogsiu
tu	nuvagi	nuvogei	nuvogdavai	nuvogsi
jis, ji	nuvagia	nuvogė	nuvogdavo	nuvogs
mes	nuvagiame, nuvagiam	nuvogėme, nuvogėm	nuvogdavome, nuvogdavom	nuvogsime, nuvogsim
jūs	nuvagiate, nuvagiat	nuvogėte, nuvogėt	nuvogdavote, nuvogdavot	nuvogsite, nuvogsit
jie, jos	nuvagia	nuvogė	nuvogdavo	nuvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nuvogčiau		nuvogtumėme, nuvogtumėm, nuvogtume
2 asm.	nuvogtumei, nuvogtum		nuvogtumėte, nuvogtumėt
3 asm.	nuvogtų		nuvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nuvokime, nuvokim
2 asm.	nuvoki, nuvok		nuvokite, nuvokit
3 asm.	tenuvagia, tenuvagie		tenuvagia, tenuvagie

• žr. pagr. f. nuvogti, nuvagia, nuvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nuvagiąs, nuvagiantis, nuvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nuvogęs, nuvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nuvogdavęs, nuvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nuvogsiąs, nuvogsiantis, nuvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nuvagiamas, nuvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nuvogtas, nuvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nuvogsimas, nuvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nuvogtinas, nuvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: nuvagiant, nuvogus, nuvogdavus, nuvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nuvogdamas, nuvogdama.
• taip pat žr. bdn.: nuvogte, nuvogtinai.
• Skiemenys: nu-vo-gė

nuvogė

1. nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti:
   • Čigonai nùvagia nuo laukų daug avižų.
2. nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti:
   • Nùvogė visus rūbus nuo tvoros.
3. pavogti:
   • Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti.
4. truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti:
   • Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė.
5. nusukti:
   • Man tris rublius nùvogė, kuomet už darbą mokėjo.
6. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti:
   • Vaikas linkęs nuvõgti.
7. smarkiai apvogti (žmogų):
   • Nùvogė tėvus vagys.
8. išvogti, išplėšti (patalpą):
   • Võk, dvarą nenuvõgsi.
9. (prk.) mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti:
   • Nùvagiu, nùvagiu po akį ir užbaigiu.

Etimologija

<= nu- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    nuvogė: bendrai

nenuvogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nuvogė: Išvestiniai žodžiai

nenuvogti (lt) (neig. )

nuvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nuvogė: bendrai

---