neįsigaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsigaminti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsigaminu	neįsigaminau	neįsigamindavau	neįsigaminsiu
tu	neįsigamini	neįsigaminai	neįsigamindavai	neįsigaminsi
jis, ji	neįsigamina	neįsigamino	neįsigamindavo	neįsigamins
mes	neįsigaminame, neįsigaminam	neįsigaminome, neįsigaminom	neįsigamindavome, neįsigamindavom	neįsigaminsime, neįsigaminsim
jūs	neįsigaminate, neįsigaminat	neįsigaminote, neįsigaminot	neįsigamindavote, neįsigamindavot	neįsigaminsite, neįsigaminsit
jie, jos	neįsigamina	neįsigamino	neįsigamindavo	neįsigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsigaminčiau		neįsigamintumėme, neįsigamintumėm, neįsigamintume
2 asm.	neįsigamintumei, neįsigamintum		neįsigamintumėte, neįsigamintumėt
3 asm.	neįsigamintų		neįsigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsigaminkime, neįsigaminkim
2 asm.	neįsigaminki, neįsigamink		neįsigaminkite, neįsigaminkit
3 asm.	teneįsigamina, teneįsigaminie		teneįsigamina, teneįsigaminie

• žr. pagr. f. neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįsigaminąs, neįsigaminantis, neįsigaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįsigaminęs, neįsigaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįsigamindavęs, neįsigamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįsigaminsiąs, neįsigaminsiantis, neįsigaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįsigaminamas, neįsigaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįsigamintas, neįsigaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįsigaminsimas, neįsigaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįsigamintinas, neįsigamintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįsigaminant, neįsigaminus, neįsigamindavus, neįsigaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįsigamindamas, neįsigamindama.
• taip pat žr. bdn.: neįsigaminte, neįsigamintinai.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-ti

neįsigaminti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įsigaminti.

Etimologija

<= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    neįsigaminti: bendrai

įsigaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįsigaminti: Išvestiniai žodžiai

neįsigaminimas (lt) (vyr. g.) neįsigamintojas (lt) (vyr. g.)

neįsigamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neįsigaminti: bendrai

---

Dalyvis

neįsigaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigamintas, mot. g. neįsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintas	neįsigaminti	neįsigaminta	neįsigamintos	neįsigaminta	-
kilm.	neįsigaminto	neįsigamintų	neįsigamintos	neįsigamintų	-	-
naud.	neįsigamintam	neįsigamintiems	neįsigamintai	neįsigamintoms	-	-
gal.	neįsigamintą	neįsigamintus	neįsigamintą	neįsigamintas	-	-
įnag.	neįsigamintu	neįsigamintais	neįsigaminta	neįsigamintomis	-	-
viet.	neįsigamintame	neįsigamintuose	neįsigamintoje	neįsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintasis	neįsigamintieji	neįsigamintoji	neįsigamintosios	-	-
kilm.	neįsigamintojo	neįsigamintųjų	neįsigamintosios	neįsigamintųjų	-	-
naud.	neįsigamintajam	neįsigamintiesiems	neįsigamintajai	neįsigamintosioms	-	-
gal.	neįsigamintąjį	neįsigamintuosius	neįsigamintąją	neįsigamintąsias	-	-
įnag.	neįsigamintuoju	neįsigamintaisiais	neįsigamintąja	neįsigamintosiomis	-	-
viet.	neįsigamintajame	neįsigamintuosiuose	neįsigamintojoje	neįsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigamintas, mot. g. neįsigaminta.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-ti

neįsigaminti

1. tas, kurį neįsigamino

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---