neįsigaminu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsigaminu (neig. sangrž. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsigaminu	neįsigaminau	neįsigamindavau	neįsigaminsiu
tu	neįsigamini	neįsigaminai	neįsigamindavai	neįsigaminsi
jis, ji	neįsigamina	neįsigamino	neįsigamindavo	neįsigamins
mes	neįsigaminame, neįsigaminam	neįsigaminome, neįsigaminom	neįsigamindavome, neįsigamindavom	neįsigaminsime, neįsigaminsim
jūs	neįsigaminate, neįsigaminat	neįsigaminote, neįsigaminot	neįsigamindavote, neįsigamindavot	neįsigaminsite, neįsigaminsit
jie, jos	neįsigamina	neįsigamino	neįsigamindavo	neįsigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsigaminčiau		neįsigamintumėme, neįsigamintumėm, neįsigamintume
2 asm.	neįsigamintumei, neįsigamintum		neįsigamintumėte, neįsigamintumėt
3 asm.	neįsigamintų		neįsigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsigaminkime, neįsigaminkim
2 asm.	neįsigaminki, neįsigamink		neįsigaminkite, neįsigaminkit
3 asm.	teneįsigamina, teneįsigaminie		teneįsigamina, teneįsigaminie

• žr. pagr. f. neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino
• Skiemenys: ne-į-si-ga-mi-nu

neįsigaminu

Etimologija

<= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---