neįsigamintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigamintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigamintas, mot. g. neįsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintas	neįsigaminti	neįsigaminta	neįsigamintos	neįsigaminta	-
kilm.	neįsigaminto	neįsigamintų	neįsigamintos	neįsigamintų	-	-
naud.	neįsigamintam	neįsigamintiems	neįsigamintai	neįsigamintoms	-	-
gal.	neįsigamintą	neįsigamintus	neįsigamintą	neįsigamintas	-	-
įnag.	neįsigamintu	neįsigamintais	neįsigaminta	neįsigamintomis	-	-
viet.	neįsigamintame	neįsigamintuose	neįsigamintoje	neįsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintasis	neįsigamintieji	neįsigamintoji	neįsigamintosios	-	-
kilm.	neįsigamintojo	neįsigamintųjų	neįsigamintosios	neįsigamintųjų	-	-
naud.	neįsigamintajam	neįsigamintiesiems	neįsigamintajai	neįsigamintosioms	-	-
gal.	neįsigamintąjį	neįsigamintuosius	neįsigamintąją	neįsigamintąsias	-	-
įnag.	neįsigamintuoju	neįsigamintaisiais	neįsigamintąja	neįsigamintosiomis	-	-
viet.	neįsigamintajame	neįsigamintuosiuose	neįsigamintojoje	neįsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigamintas, mot. g. neįsigaminta.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-tą

neįsigamintą

1. ta, kurią neįsigamino

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---