įsigaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigaminti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigaminti, įsigamina, įsigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigaminu	įsigaminau	įsigamindavau	įsigaminsiu
tu	įsigamini	įsigaminai	įsigamindavai	įsigaminsi
jis, ji	įsigamina	įsigamino	įsigamindavo	įsigamins
mes	įsigaminame, įsigaminam	įsigaminome, įsigaminom	įsigamindavome, įsigamindavom	įsigaminsime, įsigaminsim
jūs	įsigaminate, įsigaminat	įsigaminote, įsigaminot	įsigamindavote, įsigamindavot	įsigaminsite, įsigaminsit
jie, jos	įsigamina	įsigamino	įsigamindavo	įsigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigaminčiau		įsigamintumėme, įsigamintumėm, įsigamintume
2 asm.	įsigamintumei, įsigamintum		įsigamintumėte, įsigamintumėt
3 asm.	įsigamintų		įsigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigaminkime, įsigaminkim
2 asm.	įsigaminki, įsigamink		įsigaminkite, įsigaminkit
3 asm.	teįsigamina, teįsigaminie		teįsigamina, teįsigaminie

• žr. pagr. f. įsigaminti, įsigamina, įsigamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsigaminąs, įsigaminantis, įsigaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsigaminęs, įsigaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsigamindavęs, įsigamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsigaminsiąs, įsigaminsiantis, įsigaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsigaminamas, įsigaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsigamintas, įsigaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsigaminsimas, įsigaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsigamintinas, įsigamintina.
• taip pat žr. pdlv.: įsigaminant, įsigaminus, įsigamindavus, įsigaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsigamindamas, įsigamindama.
• taip pat žr. bdn.: įsigaminte, įsigamintinai.
• Skiemenys: į-si-ga-min-ti

įsigaminti

1. padaryti, padirbti:
   • Yra prasimanę dabar kitokiu būdu tokių dantų įsigaminti.
2. įsiveisti:
   • (prk.) Meilė yra labai giliai įsigaminusi, taip jog sunku ją išplėšti.
3. gauti, įgyti, laimėti, įtaisyti, įrengti:
   • Įsigamina sodnus ar bites.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įsigaminti: bendrai

neįsigaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsigaminti: Išvestiniai žodžiai

neįsigaminti (lt) (neig. sangrž.) įsigaminimas (lt) (vyr. g.)

įsigamintojas (lt) (vyr. g.) įsigamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įsigaminti: bendrai

---

Dalyvis

įsigaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigamintas, mot. g. įsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintas	įsigaminti	įsigaminta	įsigamintos	įsigaminta	-
kilm.	įsigaminto	įsigamintų	įsigamintos	įsigamintų	-	-
naud.	įsigamintam	įsigamintiems	įsigamintai	įsigamintoms	-	-
gal.	įsigamintą	įsigamintus	įsigamintą	įsigamintas	-	-
įnag.	įsigamintu	įsigamintais	įsigaminta	įsigamintomis	-	-
viet.	įsigamintame	įsigamintuose	įsigamintoje	įsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintasis	įsigamintieji	įsigamintoji	įsigamintosios	-	-
kilm.	įsigamintojo	įsigamintųjų	įsigamintosios	įsigamintųjų	-	-
naud.	įsigamintajam	įsigamintiesiems	įsigamintajai	įsigamintosioms	-	-
gal.	įsigamintąjį	įsigamintuosius	įsigamintąją	įsigamintąsias	-	-
įnag.	įsigamintuoju	įsigamintaisiais	įsigamintąja	įsigamintosiomis	-	-
viet.	įsigamintajame	įsigamintuosiuose	įsigamintojoje	įsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigamintas, mot. g. įsigaminta.
• Skiemenys: į-si-ga-min-ti

įsigaminti

1. tas, kurį įsigamino

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---