neįsigalvoti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįsigalvojąs, neįsigalvojantis, neįsigalvojanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįsigalvojęs, neįsigalvojusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįsigalvodavęs, neįsigalvodavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįsigalvosiąs, neįsigalvosiantis, neįsigalvosianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįsigalvojamas, neįsigalvojama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįsigalvotas, neįsigalvota.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįsigalvosimas, neįsigalvosima.
- taip pat žr. reik. dlv.: neįsigalvotinas, neįsigalvotina.
- taip pat žr. pdlv.: neįsigalvojant, neįsigalvojus, neįsigalvodavus, neįsigalvosiant.
- taip pat žr. psdlv.: neįsigalvodamas, neįsigalvodama.
- taip pat žr. bdn.: neįsigalvote, neįsigalvotinai.
- Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ti
- priešingas veiksmas veiksmui: įsigalvoti.
Etimologija
[taisyti]<= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
Antonimai
[taisyti] neįsigalvoti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] neįsigalvoti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] neįsigalvoti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvotas, mot. g. neįsigalvota.
- Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ti
- tas, kurį neįsigalvojo
Etimologija
[taisyti]<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo